Intravertas

Intravertas dažnai laikomas tyliu, santūriu ir mąsliu individu. Jie nereikalauja ypatingo dėmesio ir nesiveržia į socialinius susibūrimus, kadangi dėl šių įvykių intravertai gali jaustis išsekę ir išsunkti.

Intravertai – ekstravertų priešingybė. Ekstravertai dažnai apibūdinami kaip vakarėlių sielos. Jie reikalauja bendravimo ir pokalbių. Jie nė už ką nepraleidžia socialinių susibūrimų, o beprotiškai judri aplinka jiems prie širdies.

Ar jūs intravertas? Skaitykite toliau, kad sužinotumėte

Dar 20 amžiaus 3-ajame dešimtmetyje psichologas Karlas Jungas aprašė šias dvi kraštutines asmenybes. Jis rašė, kad intravertus ir ekstravertus galima atskirti atsižvelgiant į tai, kaip jie pasikrauna energijos. Intravertai, remiantis jo pagrindiniu apibrėžimu, teikia pirmenybę minimaliai stimuliuojančiai aplinkai, todėl jiems reikia pabūti vieniems, kad atgautų jėgas. Ekstravertai sustiprėja būdami su kitais žmonėmis.

Vis dėlto dabar žinome, kad šie asmenybės bruožai nėra viskas arba nieko. Intravertų asmenybė gali apimti ekstraversijos bruožus: jiems gali patikti vaidinti ant scenos ar rengti vakarėlius. Ekstravertams kartkartėmis gali patikti šiek tiek daugiau pabūti vieniems ir dirbti atskirai, kai tikrai reikia susikaupti.

Intraverto asmenybės bruožai

Pateiksime kelis tipinius asmenybės bruožus, susijusius su intraversija:

Laikas sau jums labai svarbus

Mintis apie tai, kad būsite namie vieni, jus jaudina ir nesukelia sunkumų. Šie vienatvės laikotarpiai yra labai svarbūs intraverto sveikatai ir laimei. Nesvarbu, ar laiką leidžiate tiesiog ilsėdamiesi, ar užsiimate kokia nors veikla, vienatvė – maloni paguoda. Intravertai dažnai mėgsta skaityti, sodininkauti, kažką meistrauti, rašyti, žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ar užsiimti kokia nors kita veikla, kurioje dalyvauja tik vienas žmogus.

Socialinis bendravimas jus alina

Nors ekstravertai nedrįstų atsisakyti penktadienio vakarą praleisti mieste su draugais, intravertai žino savo ribas ir kada reikia atgauti jėgas. Tai nereiškia, kad visi intravertai po vakarėlio grius tiesiai į lovą – jie moka ir geba mėgautis vakarėliais tiek pat, kiek ir bet kuris ekstravertas, tačiau po ilgos nakties intravertams reikia ištrūkti, kad pailsėtų ir atgautų jėgas.

Jums patinka dirbti vieniems

Jei jaučiatės sukrėsti ar pasibjaurėję grupiniu projektu, gali būti, kad jūs – intravertas. Intravertams dažnai labiausiai sekasi dirbti, kai jie dirba vieni. Atsiskyrimas leidžia intravertams itin susikaupti ir darbą atlikti labai kokybiškai. Tai nereiškia, kad intravertams nesiseka dirbti kartu su kitais: jie tiesiog mėgsta pasitraukti ir sutelkti dėmesį į atliekamą užduotį, o ne galvoti, kaip komunikuoti, vykstant darbui grupėje.

Jūs turite artimų draugų ratą ir jums tai patinka

Negalvokite, kad mažas intraverto draugų ratas yra ženklas, kad jie negali susirasti draugų ar nemėgsta bendrauti. Tiesą sakant, jiems patinka kalbėtis su žmonėmis ir pažinti kitus. Jiems taip pat patinka mažo draugų rato vienatvė. Remiantis vieno tyrimo duomenimis, kokybiški santykiai yra raktas į intravertų laimę.

Esate savistabus ir smalsus

Gali būti, kad fantazuojate ar sprendžiate dalykus savo galvoje, dar prieš pradėdami vykdyti savo planą ar pajudindami bent pirštą, kad kas nors pasikeistų. Intravertai pasižymi itin aktyviu vidinių minčių procesu. Tai juos taip pat skatina viską apmąstyti ir tyrinėti. Intravertai yra pasiryžę siekti savo interesų ir jaustis pasirengę bei gerai apsiskaitę.

Jus kaltina, kad dažnai „atsijungiate“

Intravertai dažnai „pabėga“ iš situacijos, negalėdami sutelkti dėmesio ar leisdami protui nutolti nuo atliekamos užduoties. Jums tai gali būti būdas palikti pernelyg chaotišką ar nepatogią situaciją. Tai tartum išgyvenimo mechanizmas. Vis dėlto kitiems gali pasirodyti, kad nesugebate susikaupti.

Jums labiau patinka rašyti, o ne kalbėti

Jums patogiau užrašyti savo mintis, o ne išsakyti jas, ypač kai esate nepasirengę. Mėgstate apgalvoti savo atsakymą, nes jūsų bendravimo stilius yra tikslus ir taktiškas. Galite tęsti pokalbius, bet jei reikia priimti sprendimus, galbūt norėsite daugiau laiko apsvarstyti ir pasverti savo galimybes, kad jaustumėtės užtikrintai pasirinkdami.

Jūs „jaučiate“ daugiau

Pasak vieno tyrimo, intravertams dažniau diagnozuojama depresija. Remiantis kitu tyrimu, taip gali būti dėl to, kad intravertai nesijaučia laimingi taip dažnai kaip ekstravertai. Neaišku, kodėl intravertai nepasiekia aukštesnių laimės lygių, tačiau tai gali būti itin susiję su tuo, kaip intravertai identifikuoja laimę. Intravertai teikia pirmenybę kokybiškesnei draugystei ir emociniam reguliavimui. Gali būti sunku nuolat pasiekti tokį aukštą pasitenkinimo lygį.

Daugelis žmonių nėra vien gryni intravertai ar ekstravertai

Kai kurie žmonės yra kažkur per viduriuką, pasižymėdami abiejų asmenybių bruožais. Kai kurie bruožai gali būti ryškesni, todėl žmonės gali save identifikuoti kaip intravertus ar ekstravertus.

Jūsų genai gali atlikti svarbų vaidmenį, nustatant, kur bus jūsų vieta, kalbant apie asmenybės tęstinumą. Anot tyrimų, ekstravertiški žmonės skirtingai reaguoja į dopaminą – cheminį junginį, esantį jūsų smegenų atlygio grandinėje. Ekstravertai dėka šio cheminio junginio gauna pasitenkinimo ar energijos pliūpsnį, socialiai sąveikaudami. Intravertai jaučiasi per daug stimuliuojami.

Jūsų gyvenimo patirtis taip pat gali reikšmingai paveikti jūsų asmenybę. Per visą savo gyvenimą galima spektrą pakeisti ar šiek tiek paslinkti. Galite išmokti kitaip bendrauti su žmonėmis ir susilaukti kitokio atlygio, būdami suaugę.

Nėra prasmės bandyti pakeisti savo asmenybę. Visgi jūsų asmenybė yra nuostabi dalis to, kas esate.

Lankytojų komentarai

Parašykite komentarą